Mino civilizacija klestėjo Graikijos Kretos saloje prieš 4500 metų ir buvo pavadinta mitinio Knoso miesto karaliaus Mino vardu. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad mino gyventojai buvo taiki civilizacija, medžioklės scenose dažnai būdavo rodomi skydai, šalmai ir drabužiai, labiau tinkantys kario, o ne medžiotojo tapatybei. Be to, tokio masto imperija su kaimynais, turinčiais didelę karinę galią, tokiais kaip Egiptas ir kiti, negalėjo būti sukurta be galingos ir reikšmingos Mino armijos.

Karalius įkvėptas iš freskos reljefo, pavadinto Lelijų princas, Knoso rūmuose. Žalčių deivė (karalienė) buvo matriarchalinė vaisingumo figūra, vilkinti epochos drabužį. Vyskupo figūrą įkvėpė mitinis monstras Minotauras, kuris buvo įkalintas rūmų labirinte. Pilis yra rūmų stulpas, iki šiol stovintis Knose, puikiai išlaikęs raudoną spalvą. Dvigubas kirvis, kurį laiko kareivis (pėstininkas), yra religinis to laikotarpio simbolis, o riteris įkvėptas vėlyvųjų Mino metų puošybos.